Miestuose daugėjant automobilių, vis dažniau kalbama apie tai, kad jų statymo ir keliamos vizualinės taršos klausimą reikėtų spręsti stovėjimo aikšteles įrengiant po žeme ir atsisakant dedikuotų vietų. Nors artimiausiu metu, specialistų teigimu, tokių masinių pokyčių tikėtis neverta, pavienių pavyzdžių didžiuosiuose šalies miestuose galima rasti. Vienas tokių – Vilniuje iškilsiantis daugiafunkcinis kultūros, pramogų, verslo ir prekybos kvartalas „Akropolis Vingis“.
Kvartale bus suprojektuota 4500 automobilių parkavimo vietų – palyginimui, prie Vilniaus „Akropolio“ jų yra 3000. Didžioji dalis, 3500 automobilių, bus statomi dviaukštėje 10 ha plotą užimsiančioje požeminėje aikštelėje, kuri bus viena didžiausių sostinėje.
Automobilių vieta – po žeme
Pasak architektūros studijos „Do Architects“ architektės Andrės Baldišiūtės, mažėjant laisvos žemės plotams, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tampa vis patrauklesnės, ypač miestų centruose ir teritorijose šalia jų.
„Lietuvoje iki šiol esame įpratę prie prabangos, ypač ne centrinėse miestų dalyse, automobilius parkuoti antžeminėse aikštelėse. Tačiau miestams tankėjant automobilių perkraustymo po žeme klausimas tampa neišvengiamas, nes žemės plotai reikalingi kitoms funkcijoms įgyvendinti. Be to, „nematomos“ stovėjimo aikštelės yra daug draugiškesnės aplinkai, jose statomi automobiliai nekuria vizualinės taršos. Automobilių stovėjimo vietų įrengimas po žeme yra daug brangesnis, tad tai ir turtingesnės valstybės ženklas“, – komentuoja A. Baldišiūtė.
Jos teigimu, požeminio automobilių parkavimo sprendimai turėtų būti kuo patogesni naudotojui, to siekiama ir projektuojant „Akropolio Vingio“ automobilių stovėjimo aikštelę.
„Didžiausiu išskirtinumu galima pavadinti erdviai suprojektuotą laikančių kolonų tinklą kas 16 metrų, kuomet kolonos įrengiamos parkavimo vietų galinėse sandūrose, tačiau netrukdo vairuotojui įvažiuoti į parkavimo vietą ir išvažiuoti iš jos. Toks sprendimas yra šiek tiek sudėtingesnis, keliantis daugiau iššūkių projektuotojams, bet vairuotojams daug patogesnis, nes primena automobilio statymą antžeminėje aikštelėje be kolonų“, – aiškina A. Baldišiūtė.
Numatoma, kad požeminėje aikštelėje bus įrengta išmaniomis technologijomis valdoma eismo infrastruktūra: vidinės gatvės, interaktyvūs transporto srautų reguliavimo sprendimai, nukreipiantys vairuotojus į tam tikras parkavimo zonas ir taip leidžiantys optimaliai užpildyti parkavimo erdves, skaitmeniniai davikliai, platesnės stovėjimo vietos ir panašiai.
Srautai pasiskirstys tolygiai
„Akropolio Vingio“ komplekse suprojektuotas požeminis automobilių „miestas“ bus išskirtinis ne tik dydžiu, bet ir tuo, kad automobilius jame galės statyti ir lankytojai bei darbuotojai, ir visi kiti vilniečiai bei miesto svečiai.
Kadangi kompleksas daugiafunkcinis, planuojama, jog per parą tolygiai pasiskirstys ir čia statomų automobilių srautai: vakarais daugiau parkuosis į universalioje koncertų salėje vykstančius renginius atvykstantys žmonės, dieną – komplekso lankytojai ir verslo centrų darbuotojai, savaitgaliais – atvykstantys pramogauti į prekybos ir pramogų centrą ar pasivaikščioti po Vingio parką.
Pasak A. Baldišiūtės, dedikuotų automobilių stovėjimo vietų atsisakymas yra toliaregiškas žingsnis, padedantis spręsti parkavimo vietų kiekio ir sąlyginio jų trūkumo problemą. Apie tai teigiamą nuomonę išsako ir pasaulio miestų plėtros ekspertai, pavyzdžiui, urbanistas Jeff Speck savo knygoje „Vaikštomas miestas“ kelia teoriją, kad jei miestuose būtų draudžiamos privačios automobilių aikštelės, arba kitaip dedikuotos parkavimo vietos, miestai išspręstų labai daug su tuo susijusių problemų.
„Žmonės paprastai turi vienas automobilių stovėjimo vietas prie namų, kitas – prie darboviečių, tad neišvengiamai didelę laiko dalį viena iš jų būna tuščia. Toks švaistymasis parkavimo vietomis iššaukia daug didesnį nei būtina jų poreikį mieste. Draudimais ir reikalavimais sureguliuoti šį klausimą turbūt prilygtų utopijai, todėl eiti link to reikia pamažu, kol natūraliai įsišaknys dalijimosi kultūra. Šiandien jau savaime suprantamos tapo dalijimosi būstais, automobiliais paslaugos, tad tik laiko klausimas, kol pradėsime taikyti tokį požiūrį automobilių statymui. „Akropolio Vingio“ projektas leis praktiškai įsitikinti, kaip tai veikia“, – tvirtina architektė.
Daugiafunkcinio kultūros, pramogų, verslo ir prekybos kvartalo „Akropolis Vingis“ statybas planuojama pradėti 2023 m. Pastatų kvartale planuojama įrengti 2500 sėdimų vietų koncertų salę, konferencijų centrą, kino salių kompleksą, prekybos ir laisvalaikio praleidimo, taip pat biurų ir ilgalaikės nuomos apartamentų erdves. Visos funkcijos bus išdėstytos miesto kvartalų principu, jas jungs atviros ir dengtos vidinės pėsčiųjų gatvės, teritorija ilgainiui turėtų tapti daug skirtingų funkcijų apjungiančiu Vilniaus miesto rajonu. Arčiau Neries esančioje teritorijos dalyje iškils ir gyvenamųjų namų kvartalas „reVingis“.
